- uolynas
- uolýnas dkt. Kalnų̃ uolýnai.
.
.
uolynas — sm. (1) Š, BŽ101, DŽ, NdŽ, KŽ, (3) Š 1. L, Rtr, LC1887,3 uolų masyvas, virtinė; vieta, kur daug uolų: Tarp kalnų uolynų matyti buvusiųjų tvirtovių liekanos rš. Pajūrio uolynai Šlč. Ji atsiminė uolynus ir kalnus, kur galima rasti aukso ir deimantų … Dictionary of the Lithuanian Language
uolynė — uolỹnė sf. (2) Š, NdŽ, DŽ1 žr. uolynas: 1. Arabijos uolynės P. Kiti krito į uolynę, kur neturėjo daug žemės SkvMt13,5. 2. Po uolynès vargom, niekas neaugo, pabriką ištaisė Akm … Dictionary of the Lithuanian Language